perkūnuoti

perkūnuoti
perkūnúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. Gs būti perkūnijai, griausti: Ka pradėjo žaibuot, ka perkūnúot, ka pagavo lyt! Jrb. Perkūnãvo smarkiai, ale neįtrenkė niekur Plv. Perkūnuojant nevalna sėdėt po ežia LTR(Rdš). 2. intr., tr. perkūnais keikti: Tėvas rėkia, keikia, perkūnúoja – nei čia yra už ką, nei ko Pc. Eidamas perkūnúoja, velniuoja Ėr. Baisiai keikėsi ir perkūnavo J.Balč. Jis dar labiau pradėjo sūnų perkūnuoti rš. Stovėdami ant pliko lauko, neturėdami nei ko valgyti, nei kuo gyvulių pašerti, jie ėmė jį (carą) perkūnuoti rš. | refl. Skp: Ar nenutilsi nesiperkūnãvęs! Vlkv. Ką gi čia perkūnúojies, manai, kad išgąsdinsi ką! Srv. Perkūnúojasi vienas ant kito Ėr. 3. intr. NdŽ garsiai, griausmingai kalbėti: Pasakotojai sapaliojo perkūnuojančiu balsu rš. \ perkūnuoti; įperkūnuoti; išperkūnuoti; užperkūnuoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • perkūnuoti — perkūnúoti vksm. Perkūnãvo smar̃kiai, bet neį̃trenkė niẽkur …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ПЕРКУНАС — [литов. Perkûnas, прус. *Perkun(a)s], Перконс (латыш. Pêrkôns, ср. также литов. perkûnas, «гром», perkûnija, «гроза», perkûnúoti, «греметь», латыш, pçrkôns, «гром», прус. percunis, «гром»), в балтийской мифологии бог грома, молнии, дождя.… …   Энциклопедия мифологии

  • išperkūnuoti — tr. perkūnais išplūsti, išvadinti: Papykęs jis visus išperkūnãvo ir išėjo Ėr. | refl. Š. perkūnuoti; įperkūnuoti; išperkūnuoti; užperkūnuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perkūnauti — perkūnauti, auja ( auna), ãvo žr. perkūnuoti: 1. Perkūnauja – a nelis? Plv. 2. Keršijame ir perkūnauname ant mūsų artimųjų Gmž. 3. NdŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perkūnavimas — perkūnãvimas sm. (1) → perkūnuoti: 1. L279. 2. Čia jau nei čiupinėjimas, nei perkūnavimas nieko nepadeda Vaižg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perkūniuotis — perkūniuotis, iuojasi, iãvosi žr. perkūnuoti 2: Nesiperkūniuok taip per daug! Grž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užperkūnuoti — intr. perkūnais nusikeikti: Senis net penkissyk užperkūnãvo Vlkv. Ka jis užperkūnãvo, tai i nutirpau visa Plv. Jonas kad užperkūnãvo ant tų vagišių! Mrj. perkūnuoti; įperkūnuoti; išperkūnuoti; užperkūnuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įperkūnuoti — intr. Š įeiti perkūnuojant, keikiantis. perkūnuoti; įperkūnuoti; išperkūnuoti; užperkūnuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”